- šnabždenti
- šnabždénti, -ẽna, -ẽno DŽ, NdŽ 1. intr. tyliai, iš lėto šlamėti, šnarėti, šiurenti: Nutilo žmonės, tik medžių lapai iš lėto šnabženo V.Piet. 2. tr. NdŽ šnabždinti. 3. Dbč žr. šnabždėti 4: Moters, galvas kraipydamos, viena kitai šnabždena Ašb. | refl. NdŽ: Vyrai ritinį mušė, mergos susėdusios šnabždenosi V.Piet. \ šnabždenti; nusišnabždenti; pašnabždenti
Dictionary of the Lithuanian Language.